APŽVALGA

1. Žodžio „autizmas“ kilmė

Žodis „autizmas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „pats“. Šis terminas pirmą kartą panaudotas 1911 metais Eugen Bleuler, siekiant apibūdinti šizofrenijos simptomus. Autoriaus nuomone jis reiškia „užsidaręs savo pasaulyje ir praradęs loginio mąstymo gebėjimą“. 1943 m. Leo Kanner pradėjo vartoti terminą „autizmas“, ta prasme, kurią mes žinome šiandien. Iki 2013 m. Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos vadovas apibrėžė penkis sutrikimus, tokius kaip: autizmo sutrikimas, Aspergerio sindromas, PDD – NOS (raidos/vystymosi sutrikimas – nespecifinis), Rett sindromas ir dezintegracinis vaikystės sutrikimas. 2013 m. gegužės mėn. autizmo spektro sutrikimas patvirtintas, kaip sutrikimas, kuriam būdinga sutrikusi socialinė komunikacija ir (arba) sąveika; ribotas ir (arba) pasikartojantis elgesys.

2. Autizmo spektro sutrikimas – apibrėžimas

Autizmas yra vystymosi sutrikimas, kuris paprastai pasireiškia iki 3 metų amžiaus. Tai yra neurologinis sutrikimas apimantis netolygumus bendravimo, socialinės sąveikos ir pažintinių įgūdžių srityse. Autizmo spektro sutrikimams (ASS) gali būti būdinga: didelis pasipriešinimas kasdienės rutinos pokyčiams, pasikartojančios veiklos, sunkumai sąveikaujant su aplinka ir neįprasta reakcija į sensorinius dirgiklius, pvz. prisilietimai, garsai ir pan. Vaikai su ASS taip pat gali turėti didelių problemų verbalinės ir neverbalinės komunikacijos srityje.

3. Autizmo spektro sutrikimo paplitimas

Pastaruoju metu vaikų, kuriems diagnozuotas autizmas skaičius stipriai išaugo dėl pagerėjusių diagnostikos paslaugų, didesnio sąmoningumo ir visuomenės informuotumo. 2014 m. Autizmo ir vystymosi sutrikimų stebėsenos tinklo duomenimis, 1 iš 59 vaikų buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas, ir kad autizmas tarp berniukų yra 4 kartus dažnesnis nei tarp mergaičių. Tyrimai, atlikti Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, rodo, kad asmenys su ASS sudaro nuo 1 iki 2 procentų populiacijos.

4. Kokios yra autizmo spektro sutrikimo priežastys

ASS priežastys vis dar tiriamos, tačiau yra svarių įrodymų, kad genetinių faktorių (Rett ar fragile X sindromas) ir aplinkos veiksnių (virusinės infekcijos, vaistų vartojimas ar komplikacijos nėštumo metu, oro tarša) kombinacija vaidina svarbiausią vaidmenį. ASS daug dažniau būdingas žmonėms, kurie turi tam tikrų genetinių ar chromosominių pakitimų.

5. Kokie yra pagrindiniai autizmo požymiai?

Vaikai su ASS turi sunkumų socialinės komunikacijos ir sąveikos srityje, tokių kaip:
– akių kontakto ir veido išraiškų stoka,
– neišreiškia savo emocijų ir jausmų,
– nekalba arba kalbos raida vėluoja
– kalba netipišku balso tonu ar ritmu,
– neatsiliepia į savo vardą
– užsisklendžia „savo pasaulyje“,
– nuolat pakartoja išgirstus žodžius ar frazes
– nerodo į daiktus ar neduoda jo kitam, kad pasidalintų savo susidomėjimu,
– gali būti pasyvus, agresyvus ar sutrikęs
– atlieka pasikartojančius (stereotipinius) judesius
– turi sunkumų su koordinacija
– jautrus šviesai, garsams, prisilietimui
– išrankus maistui

6. Kaip ASS diagnozuojamas?

ASS diagnozavimas paprastai vyksta dviem etapais:
1. Raidos stebėjimas – trumpas testas, siekiant įvertinti ar vaikas gali įgyti bazinius gebėjimus
2. Išsamus vertinimas – vaiko elgesio, raidos stebėjimas, tėvų apklausa. Taip pat gali būti atliktas klausos, regos patikrinimas, genetiniai tyrimai, neurologinis ir medicininis ištyrimas.

7. Kokia pagalba ir terapijos galimos, esant ASS?

Pagalba vaikams su ASS gali apimti įvairias terapijas, kurios orientuotos į kalbos ir elgesio įgūdžių ugdymą:
– Taikomoji elgesio analizė – padeda vaikams, turintiems ASS, mokytis pozityvaus elgesio ir sumažinti neigiamo.
– Pagrindiniai atsako mokymai – padeda ugdyti motyvaciją mokytis ir bendrauti.
– Esminio atsako mokymas – padeda ugdyti motyvaciją mokytis ir bendrauti
– Ankstyvoji intensyvi elgesio intervencija – skirta vaikams iki 5 metų amžiaus.
– Verbalinis elgesio intervencija – daugiausia dėmesio skiriama kalbos įgūdžiams
– PECS (apsikeitimo paveikslėliais bendravimo sistema)
– Užimtumo terapija – padeda vaikui mokytis gyvenimo įgūdžių, tokių kaip valgymas, apsirengimas ir kt.
– Sensorinės integracijos terapija – padeda vaikams, turintiems sensorinės integracijos sunkumų.

Šaltiniai:

1. Brudkowska Ż, Jusiak K, Próchnicki M, Gołębiowska B, Morylowska-Topolska J, Dziwota E, Pawełczak P, Karakuła-Juchnowicz H: Psychopathological symptoms in children and adolescents diagnosed with autism spectrum disorder with comorbid epilepsy: case report, Curr Probl Psychiatry 17(3): 164-172, 2016.
2. Pisula E: Małe dziecko z autyzmem, Gdańskie Wydawnictwo Psychologiczne, Gdańsk, 2005.
3. American Psychiatric Association, Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-5), American Psychiatric Publishing, Washington, DC, USA, 5th edition, 2013.
4. Lenoir P, Bodier C, Desombre H, et al.: Prevalence of pervasive developmental disorders. A review, Encephale 35 (1): 36–42, 2009.
5. Anagnostou E, et al. Autism Spectrum Disorder: advances in evidence – bases practice. CMAJ, April 15, 2014, 186(7).
6. American Psychiatric Association’s Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, IV – Text Revision and 5th ed. Arlington (VA): 2013.
7. DiGuiseppi C, Hepburn S, Davis JM, Fidler DJ, Hartway S, Lee NR, Miller L, Ruttenber M, Robinson C. Screening for autism spectrum disorders in children with Down syndrome. J Dev Behav Pediatr. 2010; 31:181-191.
8. Cohen D, Pichard N, Tordjman S, Baumann C, Burglen L, Excoffier E, Lazar G, Mazet P, Pinquier C, Verloes A, Heron D. Specific genetic disorders and autism: Clinical contribution towards their identification. J Autism Dev Disord. 2005; 35(1): 103-116.
9. Hall SS, Lightbody AA, Reiss AL. Compulsive, self-injurious, and autistic behavior in children and adolescents with fragile X syndrome. Am J Ment Retard. 2008; 113(1): 44-53.
10. Zecavati N, Spence SJ. Neurometabolic disorders and dysfunction in autism spectrum disorders. Curr Neurol Neurosci Rep. 2009; 9(2): 129-136.
11. Lord C, Risi S, DiLavore PS, Shulman C, Thurm A, Pickles A. Autism from 2 to 9 years of age. Arch Gen Psychiatry. 2006 Jun;63(6):694-701.
12. http://www.researchautism.net/